Balandžio 10 d. LR Seimo Konstitucijos salėje įvyko asociacijos „Laisvė rinktis“ organizuota diskusija „Žaliosios advokacijos kaštai“. Renginys suvienijo skirtingų sričių ekspertus – politikus, mokslininkus, ūkininkus bei verslo atstovus – bendram tikslui: įvertinti realią „žaliųjų“ sprendimų kainą ir ieškoti balanso tarp tvarumo siekių bei išmintingo pragmatizmo.
Mokslas prieš emocinį aktyvizmą
Diskusiją atidariusi Seimo vicepirmininkė Aušrinė Norkienė pabrėžė, kad formuojant ES 2027–2034 m. biudžetą, Lietuva susiduria su didžiuliu iššūkiu – kaip suderinti žaliąją politiką su žemės ūkio, kuris yra nacionalinio saugumo dedamoji, išlikimu. Jos teigimu, sprendimai privalo remtis ne emocijomis ar ideologija, o moksliniais duomenimis, skaičiais ir sveika nuovoka.
Šią mintį tęsė Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaitis, pristatydamas rengiamą Europos gyvulininkystės strategiją. Jis akcentavo, kad maisto gamybos grandinė yra didžiausias ES pajamų sektorius, todėl bet kokios reformos turi būti pagrįstos mokslo įrodymais, o ne „vėliavėlių mosavimu“.
Negailestinga skaičių kalba ūkininkams ir verslui
Viena ryškiausių renginio dalių buvo Gedo Špakausko (Lietuvos ūkininkų sąjunga) pristatyta žaliojo kurso kaina. Remiantis skaičiavimais, vidutiniam 150 ha šeimos ūkiui žalieji reikalavimai iki 2026 m. suformuos dešimtis tūkstančių eurų papildomų sąnaudų per metus, nors produkcijos supirkimo kainos rinkoje išlieka stabilios.
- Varanavičienė taip pat įspėjo apie prarandamą Europos konkurencingumą: per pastaruosius šešerius metus ES buvo uždraustos net 89 veikliosios medžiagos, o įregistruota tik viena nauja inovacijos. Kol Europa skęsta ribojimuose, inovacijos ir investicijos nuteka į Aziją, Braziliją ar Kanadą.
Socialinė kaina ir „greenwashing“ šešėlis
Asociacijos „Laisvė rinktis“ pirmininkė Austė Korbutė atkreipė dėmesį į tai, kiek tvarumo norų mes iš tiesų įperkame. Pusė Lietuvos gyventojų uždirba medianinį atlyginimą arba mažiau, todėl bet koks maisto ar energetikos brangimas dėl naujų standartų jiems yra kritinis. Ji taip pat priminė apie paplitusį „žaliąjį smegenų plovimą“ (greenwashing), kai vartotojai klaidinami nepagrįstais teiginiais apie produktų tvarumą.
Atrankinis aktyvizmas ir konteksto trūkumas
„Croplife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė diskusijoje kėlė aštrų klausimą dėl aktyvistų vertybinio nuoseklumo ir kritinio mąstymo trūkumo. Ji pastebėjo paradoksalią tendenciją: kol garsiai pasisakoma apie vištas narvuose, karves ar chemijos pramonę, didžiosios pasaulinės žaliųjų organizacijos dažnai pasirenka tylą tikrų, milžiniško masto ekologinių katastrofų akivaizdoje.
Kaip pavyzdį ji pateikė Kachovkos užtvankos susprogdinimą, po kurio į aplinką pateko tūkstančiai tonų dumblo su sunkiaisiais metalais, tačiau adekvačios reakcijos iš „žemės draugų“ ar panašių struktūrų nesulaukta. Z. Varanavičienė pabrėžė, kad į problemas būtina žiūrėti kontekste: kol žemės ūkis demonizuojamas, ignoruojama degančių naftos bazių, sproginėjančių raketų ar kosmoso turizmo daroma žala. Anot jos, sprendimus dėl gamtos turėtų priimti tie, kurie išmano gamtos dėsnius, o ne tie, kurie tiesiog garsiai ir emociškai deklaruoja meilę gamtai.
Ateities vizija: Jungtinis frontas
Apvalaus stalo diskusijoje dalyviai vieningai sutarė, kad Europa privalo nustoti gyventi „studijų ir projektėlių“ laikotarpiu, kur laimi tie, kurie gražiau surašo ataskaitas, o ne tie, kurie kuria realią vertę.
- P. Andriukaitis paragino kurti „Jungtinį frontą“– vienyti racionalias asociacijas, mokslą ir verslą, kad sprendimų priėmėjai girdėtų ne tik radikalius aktyvistus, bet ir argumentuotą ekspertų balsą. Tik informuota visuomenė ir sisteminis požiūris leis pasiekti tikrąjį tvarumą, kuriame dera žmonės, planeta ir pelnas.
Asociacija „Laisvė rinktis“ dėkoja visiems dalyvavusiems ir kviečia toliau stebėti mūsų veiklą bei prisidėti prie racionalaus dialogo kūrimo savo dalyvavimu renginiuose, idėjomis ir finansine parama.
Viso renginio vaizdo įrašas patalpintas Youtube https://www.youtube.com/watch?v=KMKyRQMHcn0&t=7604s
