Kas mes esame?
Esame nepriklausoma visuomeninė organizacija, skatinanti asmeninę atsakomybę, ginanti pagrindinę vartotojų teisę žinoti faktais pagrįstą informaciją ir teisę rinktis. Bendradarbiaujame su Lietuvos bei tarptautinėmis mokslo įstaigomis, ekspertais ir komunikuojame tik mokslo duomenimis pagrįstą informaciją. Taip siekiame užtikrinti, kad visuomenę pasiektų patikimi, patikrinti ir subalansuoti argumentai. Kiekvienas pasirinkimas yra laisvas, jis turi būti gerbiamas, tačiau ir paremtas faktais.
Daugiau nei 42 proc. ES pateikiamų „žaliųjų“ teiginių yra perdėti, klaidinantys arba net melagingi. Tarp labiausiai visuomenę/vartotojus dominančių, bet tuo pat metu ir klaidinančių ar net skaldančių temų yra mityba, gyvulininkystės poveikis klimatui, tvarioji mada, gyvūnų gerovė, klimato kaita, ekologiški produktai. Socialiniai tinklai ir influenceriai „nušviesdami“ šias temas stipriai prisideda prie informacijos iškraipymo, nes dažnai jų pateikiamoje informacijoje vyrauja emocijos, o ne realūs duomenys ir faktai.
Ką mes darome?
Skleidžiame kiek įmanoma objektyvią, moksliniais faktais paremtą, tvarų ir sąmoningą vartotojų pasirinkimą skatinančią informaciją. Organizuojame diskusijas ir vykdome komunikaciją žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose, auginančią visuomenės sąmoningumą, suprantamai pateikiant mokslu ir tyrimais pagrįstus faktus apie vartojimo pasirinkimus, jų poveikį aplinkai bei žmogaus sveikatai.
Turinį kuriame bendradarbiaudami su mokslo įstaigomis ir atitinkamų sričių ekspertais: maisto pramonės atstovais, mitybos ekspertais, tekstilės pramonės įmonėmis, tvarios mados, produkto būvio ciklo ir poveikio aplinkai vertinimo ekspertais, visuomenėje ir mokslo bendruomenėje pripažintais specialistais.
Klimato kaita ir gyvūnų gerovė
Klimato kaitos ir gyvūnų gerovės temos viešajame diskurse vis dažniau tampa emocinių kampanijų objektu, kuriose trūksta moksliniais duomenimis pagrįstų argumentų. „Žaliosios“ žinutės apie klimato krizę neretai perteikiamos radikaliai ir klaidinančiai, o kurie gyvūnų teisių aktyvistai pasitelkia hiperbolizuotus vaizdinius, kuriuose gyvulininkystės ūkiai vaizduojami kaip žiaurūs, nors realybėje egzistuoja aiškūs gyvūnų gerovės standartai ir jų taikymo skirtumai. Klimato kaita ir gyvūnų gerovės tema dažnai tampa ideologinių priešpriešų lauku, kur emocionalūs šūkiai pakeičia kompleksišką diskusiją apie realius sprendimus. Todėl būtina užtikrinti, kad tiek klimato politikos, tiek gyvūnų apsaugos sprendimai būtų grįsti mokslo duomenimis, o ne emocijomis ar deklaratyviomis iniciatyvomis.
Keletas faktų:
Klimato kaita – realus, žmogaus veiklos sukeltas reiškinys.
Didžiausią poveikį aplinkai (73%) sukelia iškastinio kuro deginimas (elektra, transportas, šildymas).
Europos Sąjunga teisės aktais (Direktyva 98/58/EC),užtikrina aukščiausius ūkinių gyvūnų gerovės standartus pasaulyje, atskiroms gyvūnų rūšims numatytos specialios gyvūnų laikymo taisyklės remiantis moksliniais tyrimais.
Mityba ir gyvūninės kilmės produktai
Kalbant apie maistą labai dažnai skleidžiami neapibrėžti ar klaidinantys teiginiai, tokie kaip „klimatui neutralus“ ar „poveikį aplinkai mažinantis maistas“. Viešojoje erdvėje dominuoja supaprastinti naratyvai, kurie kuria dirbtinį prieštaravimą tarp augalinės ir gyvūninės kilmės mitybos šalininkų. Ypač daug diskusijų kelia gyvulininkystės poveikis aplinkai – dažnai jis pateikiamas selektyviai, neatsižvelgiant į ūkininkavimo praktikų įvairovę, pašarų kilmę, regioninius skirtumus ar visos tiekimo grandinės emisijas. Dažnai nutylima apie bendrą maisto sistemų poveikį aplinkai, o akcentuojami tik pavieniai veiksniai, leidžiantys vartotojams daryti klaidingas ar emocijomis grįstas išvadas.
Keletas faktų:
Gyvulinės kilmės maistas turi vidutiniškai 5–10 kartų didesnį CO₂e pėdsaką nei augalinis .
Daugiau nei 85–90 % žmonių visame pasaulyje yra ir visada buvo visavalgiai.
Net 8–10 % pasaulio emisijų siejamos su maisto švaistymu.
Tvarioji mada ir ekologiški produktai
Drabužiai, kosmetika ar buitinės prekės vis dažniau ženklinamos žymomis „natūralus“, „ekologiškas“, „žalias“, tačiau šie teiginiai dažnai neturi jokio mokslinio pagrindo ar sertifikavimo. Gamintojai neretai naudoja rinkodaros strategijas, kurios pabrėžia vieną palankią produkto savybę, nutylint kitas. Tokie teiginiai kuria klaidingą įspūdį apie gaminio poveikį ir skatina vartotojus rinktis pagal įvaizdį, o ne pagal faktinę informaciją. Tai ne tik klaidina, bet ir suskirsto visuomenę į „sąmoningus“ bei „abejingus“ vartotojus, nors pasirinkimų pagrįstumas dažnai priklauso nuo informacijos prieinamumo, o ne nuo vertybinių nuostatų.
Keletas faktų:
60–70 % „tvarumo“ teiginių mados srityje yra nepatvirtinti, klaidinantys arba nepagrįsti.
Per metus ES tekstilės poveikis aplinkai sudaro apie 121 mln. tonų CO₂, t.y. ~10 % ES emisijų.
Tik 1 % tekstilės atliekų yra perdirbama į naujus drabužius⁹.
Kokius tikslus sau keliame?
Siekiame, kad kiekvienas vartotojas turėtų teisę rinktis remdamasis faktais, o ne emocijomis ar manipuliatyviomis žinutėmis. Todėl kuriame erdvę racionalioms, pagarbioms ir faktais grįstoms diskusijoms – ypač tais klausimais, kurie viešojoje erdvėje dažnai tampa ideologinių priešpriešų objektu.
Keliame klausimus, kurie padeda atskleisti informacijos šališkumą ir skatinti atsakingą sprendimų priėmimą:
– Ar žurnalistas, turintis stiprių asmeninių įsitikinimų, gali užtikrinti objektyvumą informuodamas visuomenę?
– Ar tie, kurie viešai formuoja nuomonę – nesvarbu, ar tai žurnalistas, politikas, influenceris ar verslo atstovas – neturėtų prisiimti atsakomybės už pateikiamos informacijos tikslumą ir poveikį?
Šališkas, nepagrįstas ar klaidinantis turinys ne tik iškreipia visuomenės supratimą, bet ir kursto priešpriešą. Todėl kviečiame visuomenę mąstyti kritiškai, vertinti šaltinius ir kelti klausimus – net jei jie nepatogūs ar nepopuliarūs. Tik taip galima užtikrinti, kad pasirinkimai būtų racionalūs, atsakingi ir tvarūs.
Jūsų palaikymas kuria laisvę rinktis!
Kartu galime plačiau mąstyti, drąsiau kalbėti ir atsakingiau rinktis.
¹ https://climate-pact.europa.eu/news-and-events/pact-articles/...
² https://ourworldindata.org/environmental-impacts-of-food
³ https://www.science.org/doi/10.1126/science.aaq0216
⁴ https://doi.org/10.3945/ajcn.113.071365
⁵ https://www.fao.org/3/i3347e/i3347e.pdf
⁶ https://www.ipcc.ch/report/ar6/wg1/
⁷ https://ourworldindata.org/ghg-emissions-by-sector
⁸ https://wedocs.unep.org/bitstream/handle/20.500.11822/42819/sustainable_fashion_communication_playbook.pdf?sequence=3
⁹ https://www.europarl.europa.eu/topics/en/article/20201208STO93327/the-impact-of-textile-production-and-waste-on-the-environment-infographics
