Prof. Žaneta Stasiškienė, Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto direktorė
Neringos meras Darius Jasaitis aktyviai kelia tilto per Kuršių marias idėją, argumentuodamas, jog
be jo regiono ateitis gali būti „labai niūri“. Anot mero, tiltas išspręstų susisiekimo problemas,
mažintų socialinę atskirtį ir taršą, kurią šiuo metu sukelia Smiltynės perkėla. Taip pat jis teigia, kad
tiltas prisidėtų prie geresnių ekologinių sąlygų, sumažindamas trikdžius žuvų migracijai.
Tačiau šie argumentai kelia abejonių dėl jų pagrįstumo tiek ekologiniu, tiek ekonominiu, tiek
susisiekimo strategijos požiūriu. Pirma, nėra aišku, kokiais moksliniais tyrimais remiasi teiginys, kad
tiltas pagerintų žuvų migraciją ir sumažintų taršą. Vandens ekosistemų analizė yra sudėtingas
procesas, reikalaujantis detalių ekologinių tyrimų, o infrastruktūros, tokios kaip tiltai, poveikis dažnai
būna priešingas numatytam – gali keistis srovės, sedimentacija ir natūralūs migracijos keliai. Šių
aspektų įvertinimas yra būtinas prieš darant kategoriškas išvadas. Taigi teigiant reikia nurodyti
šaltinį, kuriuo remtasi. Tokių nuorodų pasigendu visuose argumentuose.
Ekonominiu požiūriu taip pat kyla klausimų. Keltų įgulos apmokymas ir eksploatacinės išlaidos per
artimiausius dešimtmečius kainuotų gerokai mažiau nei tilto statyba ir jo priežiūra. Tilto projektas
reikalautų šimtų milijonų eurų investicijų, o jo eksploatacija pareikalautų nuolatinių priežiūros kaštų.
Be to, Neringos savivaldybė yra parengusi ir patvirtinusi darnaus judumo planą, kuriuo siekia mažinti
automobilių srautus ir skatinti tvarų judumą, plėtojant visuomeninį transportą. Tilto atsiradimas šiai
strategijai prieštarautų – palengvintas automobilių eismas skatintų jų naudojimą, didintų srautą ir
sukeltų naujus iššūkius saugomai teritorijai.
Dar vienas aspektas – argumentai apie tiltą kaip būtiną sprendimą avaringumui, skubios medicinos
pagalbos užtikrinimui ir bendram susisiekimo patogumui. Ar yra atlikta analizė, rodanti, kad
dabartinė keltų sistema yra pagrindinis šių problemų šaltinis? Greitosios medicinos pagalbos
efektyvumą galima gerinti ir be tilto statybos – pavyzdžiui, plečiant medicininių paslaugų teikimą
Neringos pirminės sveikatos priežiūros centre, ypač vasaros sezono metu, kai gyventojų ir turistų
skaičius padidėja. Taip pat ankstesnė praktika parodė, kad keltai gali veikti ir naktį, juolab kad įgula
vis tiek budi. Su šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis įmanoma optimizuoti keltų judėjimą
pagal faktinį poreikį – realiuoju laiku stebint transporto srautus, galima užtikrinti, kad kelto paslauga
būtų prieinama efektyviai ir taupiai. Tai nereikalautų nei didžiulių investicijų, nei ekosistemos
pertvarkymo.
Neringos mero argumentacijoje matomas tendencingas problemų hiperbolizavimas – vietoje
konstruktyvių pasiūlymų pateikiami gąsdinimo scenarijai, tokie kaip vėjo jėgainių parkai, kurie bus
statomi ties Palanga ar negalėjimas persikelti naktį. Tačiau realybė rodo, kad dauguma mero
išvardytų problemų turi tvarius ir praktiškus sprendimus.
Tilto idėja nėra tvarus ir tuo labiau praktiškas sprendimas – tai pavyzdys, kai viešojoje erdvėje
pasitelkiama „žalioji korta“ net ten, kur jokio realaus žalumo nėra. Mero rūpestis dėl patogesnio
susisiekimo yra suprantamas ir gerbtinas, tačiau jo argumentai iš tiesų kalba apie patogumą
gyventojams ir turistams, bet ne apie rūpestį gamtine aplinka. Tikroji diskusija turėtų būti ne apie
tiltą kaip neišvengiamą sprendimą, o apie tai, kaip galime modernizuoti esamą Neringos miesto
infrastruktūrą, išlaikant ekologinę pusiausvyrą ir gerbiant unikalią Neringos gamtinę aplinką.
Tad klausimas išlieka: kodėl pasirenkama strategija gąsdinti vietoje racionalaus problemų
sprendimo? Ar tikrai tilto idėja yra skirta spręsti realias problemas, ar tai labiau politinis-
infrastruktūrinis projektas, kuriam bandoma sukurti pateisinimą?
Nuotrauka © Vidas Mikulėnas
