Naujienos

KREIPIMASIS DĖL ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIAUS ĮVAIZDŽIO MENKINIMO UGDYMO PROCESE

ASOCIACIJA LAISVĖ RINKTIS

2026 m. gegužės 13 d.

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

LR Seimo Pirmininkui Juozui Olekui

LR Ministrei Pirmininkei Ingai Ruginienei

LR Žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Broniui Ropei

Lietuvos žemės ūkio tarybai

Lietuvos ūkininkų sąjungai

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai

LR žemės ūkio rūmams

VDU Žemės ūkio akademijai

LSMU Veterinarijos akademijai

KREIPIMASIS

DĖL MOKSLEIVIAMS SKIRTOS MOKOMOSIOS MEDŽIAGOS TURINIO KONTROLĖS

STOKOS IR ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIAUS ĮVAIZDŽIO MENKINIMO UGDYMO PROCESE

Asociacija „Laisvė rinktis“, kurios vienas iš pagrindinių tikslų – plėtoti mokslu ir faktais grįstą komunikaciją

bei stiprinti piliečių gebėjimą laisvai ir argumentuotai rinktis, kreipiasi į Jus dėl sisteminės problemos

Lietuvos mokyklų ugdymo procese:

moksleiviams skirtų pratybų ir mokomosios medžiagos turinys šiuo metu nėra kontroliuojamas jokios

valstybinės institucijos (žr. 1 priedas, LR Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento

raštas 2026-05-05).

Ši spraga leidžia į ugdymo procesą laisvai patekti vienašalei, ideologizuotai ar faktiškai netiksliai

informacijai, kuri formuoja jaunų žmonių pasaulėžiūrą, požiūrį į žemės ūkio profesijas ir maisto vartojimo

įpročius, – ir tai vyksta be visuomeninės ar institucinės priežiūros.

  1. KONKRETI SITUACIJA, KELIANTI SUSIRŪPINIMĄ

2026 m. Asociacija „Laisvė rinktis“ pastebėjo probleminę užduotį 6-os klasės geografijos pratybų

sąsiuvinyje „Žemė“ (2 dalis, autoriai: R. Šalna, L. Barauskienė, A. Pakamorienė, S. Vaičiūnienė). Užduoties

formuluotė:

„Perskaityk tekstą ir išrink argumentus prieš tradicinį žemės ūkį, auginant naminius gyvulius ir

paukščius.“ (žr. 2 priedas, užduotis iš 6-osios klasės geografijos pratybų sąsiuvinyje „Žemė“).

Tekste, iš kurio mokinys turi atrinkti šiuos „argumentus“, teigiama, kad vištos laikomos narvuose, galvijai – ankštuose aptvaruose, o per didelės vaistų dozės kenkia aplinkai ir žmogaus organizmui. Šie teiginiai pateikiami kaip visuotinė žemės ūkio norma, nors Europos Sąjungoje galioja vieni griežčiausių pasaulyje žemės ūkio ir gyvūnų gerovės reglamentų.

Kreipėmės į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją prašydami atlikti šio leidinio ekspertinį vertinimą (žr.

3 priedas, asociacijos Laisvė rinktis kreipimasis į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, 2026-04-27) .

Gauto atsakymo (2026-05-05, Nr. SR-1471) esmė:

„Pratybų sąsiuviniai pagal galiojančius teisės aktus nėra vertinami. Už jų turinį atsakingi autoriai,

platintojai ar leidyklos.“

Kitaip tariant – valstybė nėra atsakinga. Mokytojui ir mokyklai palikta visiška laisvė rinktis pratybas, tačiau be jokios sisteminės pagalbos ar gairių, kaip įvertinti jų turinio kokybę ir objektyvumą.

  1. SISTEMINĖ PROBLEMA

Ši situacija nėra atsitiktinumas – tai sisteminės spragos, susijusi su trimis lemiamais veiksniais:

  1. Turinio kokybė. Šiuo metu nėra jokio privalomo mechanizmo, kuris užtikrintų, kad pratybose ir papildomoje mokomojoje medžiagoje pateikiama informacija yra moksliškai tiksli, subalansuota ir atitinkanti Bendrąsias ugdymo programas. Valstybė reglamentuoja vadovėlių turinį, tačiau faktiškai kiekvienoje klasėje kasdien naudojamų pratybų leidyba palikta be turinio priežiūros.
  1. Žemės ūkio sektoriaus įvaizdžio menkinimas. Tokios užduotys formuoja neigiamą požiūrį į tradicinį

žemės ūkį, gyvulininkystę ir maisto gamybą – strategiškai svarbų Lietuvos ūkio sektorių. Žemės ūkis yra ne

tik maisto šaltinis, bet ir vienas iš pagrindinių apsirūpinimo resursais garantų augant pasaulio gyventojų

populiacijai. Demonizuoti šį sektorių mokyklos suole – tai sėti nepasitikėjimą svarbiausiu egzistenciniu

įrankiu.

  1. Jaunų žmonių nutolimas nuo žemės ūkio specialybių. Lietuva jau šiandien susiduria su rimtu

agronomų, zootechnikų, veterinarų ir kitų žemės ūkio specialistų trūkumu. Tai – struktūrinė problema, kurią

dar labiau gilina mokykloje formuojamas neigiamas sektoriaus įvaizdis. Jei šeštokas išmoksta, kad žemės

ūkis yra kančios ir cheminės taršos šaltinis – mažai tikėtina, kad po dešimties metų jis rinksis agronomijos ar

gyvulininkystės studijas.

III. PAPILDOMA DEZINFORMACIJOS RIZIKA

Turime atkreipti dėmesį į dar vieną pavojų, kuris negali būti ignoruojamas nuolat vykstant aktyviems

priešiškos valstybės informacinio karo veiksmams.

Dabartinė sistema, kurioje mokomoji medžiaga patenka į klases be jokios nepriklausomos turinio priežiūros,

sukuria realų pažeidžiamumą: ideologinę darbotvarkę turintys veikėjai arba priešiškų valstybių interesai gali

pasinaudoti šia spraga, sąmoningai formuodami moksleiviams nepalankias nuostatas ne tik apie žemės ūkį,

maisto gamybą, bet ir Lietuvos mokslą, istoriją ar kitas strategiškai jautrias sritis.

  1. SIŪLOMI VEIKSMAI

Atsižvelgiant išdėstytus teiginius, maloniai prašome svarstyti šias priemones:

  1. Politikos lygmeniu (LR Prezidentas, LR Ministrė Pirmininkė): Inicijuoti teisinio reguliavimo peržiūrą

ir įpareigoti atitinkamas institucijas parengti mokomosios medžiagos turinio kokybės vertinimo

mechanizmą.

  1. Metodinės gairės mokykloms: Parengti ir platinti praktinį gidą mokytojams ir mokyklų vadovams, kaip

vertinti naudojamos papildomos mokomosios medžiagos turinio kokybę, objektyvumą ir atitiktį ugdymo

programoms. Gide turėtų būti nurodyta, kad kokybiška medžiaga: skatina smalsumą ir kritinį mąstymą,

grindžiamą subalansuota informacija; teisingai atspindi mokslo pasiekimus ir technologijų pažangą; parodo

žemės ūkio svarbą maisto saugumui, aplinkos tvarumui ir strateginiams valstybės interesams.

  1. Žemės ūkio organizacijų vaidmuo: Prašome Lietuvos žemės ūkio tarybos, Lietuvos ūkininkų sąjungos,

Lietuvos žemės ūkio rūmų, Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos

aktyviai įsitraukti į moksleivių švietimą žemės ūkio klausimais: organizuoti ekskursijas į modernius ūkius,

remti mokyklų projektus, bendradarbiauti su leidėjais ir mokytojais, kad apie žemės ūkį būtų kalbama

tiksliai, moderniai ir patraukliai.

  1. Akademinių institucijų įsitraukimas: Prašome VDU Žemės ūkio akademijos ir LSMU Veterinarijos

akademijos imtis iniciatyvos: bendradarbiauti su bendrojo ugdymo mokomosios medžiagos leidėjais,

mokyklomis, padėti joms sužinoti daugiau apie mokslo pasiekimus žemės ūkyje, kuri būtų lengvai

prieinama mokytojams, ir aktyviai dalyvauti formuojant teigiamą žemės ūkio srities mokslų įvaizdį.

  1. Esamų pratybų peržiūra: Inicijuoti šiuo metu mokyklose naudojamų pratybų sąsiuvinių ir papildomos

mokomosios medžiagos turinio žemės ūkio, maisto ir aplinkosaugos temomis patikrą. Nustačius

neobjektyvios, netikslios informacijos pateikimo atvejus, rekomenduoti taisyti mokomąją medžiagą arba

šalinti ją iš ugdymo proceso.

  1. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

Žemės ūkis yra ne praeities relikvija, o ateities iššūkis. Augant pasaulio gyventojų skaičiui, tvaraus ir

produktyvaus žemės ūkio svarba tik didėja. Lietuva turi stiprias tradicijas ir didžiulį potencialą šiame

sektoriuje, tačiau svarbu, kad jaunoji karta matytų žemės ūkį matys kaip modernią, mokslu grįstą ir

strategiškai svarbią sritį.

Tai prasideda mokykloje ir nemažai priklauso nuo to, kokias žinutes vaikai mato pratybų sąsiuviniuose.

Tikime, kad sutelktos politinės valios, akademinės kompetencijos ir žemės ūkio bendruomenių pastangos

gali užtikrinti, kad mokykla taptų vieta, kuri žadina smalsumą ir pagarbą žemės ūkiui, o ne juos gesina.

Pagarbiai,

Asociacijos „Laisvė rinktis“ pirmininkė

Austė Korbutė