Per pastarąjį dešimtmetį pasaulinė augalinių gėrimų rinka smarkiai išaugo. Avižų, migdolų, sojų ir ryžių gėrimai tapo populiari karvės pieno alternatyva. Viena iš pagrindinių priežasčių – įsitikinimas, kad vartojant augalinį pieną mažinamas poveikis klimatui. Tačiau ar augaliniai gėrimai tikrai yra sveikesni ir tvaresni už tradicinį pieną? Naujausi moksliniai tyrimai leidžia į šiuos klausimus pažvelgti kritiškai.
Augalinio pieno maistinė vertė: ką prarandame?
Kopenhagos ir Brešos universitetų mokslininkai ištyrė dešimt skirtingų augalinės kilmės gėrimų ir palygino juos su karvės pienu. Rezultatai parodė reikšmingus skirtumus:
- Karvės piene yra apie 3,4 g baltymų 100 ml, o daugumoje augalinių gėrimų baltymų kiekis svyravo nuo 0,4 iki 1,1 g.
- Nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekis visuose augalinės kilmės gėrimuose buvo mažesnis nei karvės piene.
- 7 iš 10 tirtų gėrimų turėjo daugiau cukraus nei tradicinis pienas.
Šie skirtumai rodo, kad augaliniai gėrimai dažnai neprilygsta karvės pienui maistine verte. Be to, jų sudėtis dažnai praturtinama sintetiniais vitaminais ir mineralais, tačiau tai nepakeičia natūralių baltymų ir aminorūgščių.
Perdirbimas ir cheminės reakcijos: ar augalinis pienas vis dar sveikas?
Dauguma augalinių gėrimų gaminami naudojant itin aukštos temperatūros apdorojimą (UHT). Šis procesas sukelia Maillardo reakciją – cheminę reakciją tarp baltymų ir cukraus. Tai mažina nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekį ir gali paveikti produkto maistinę kokybę.
Be to, Maillardo reakcija sukelia potencialiai kenksmingų junginių, tokių kaip:
- akrilamidas (randamas skrudintuose produktuose, pvz., migdolų piene),
- α-dikarbonilai,
- hidroksimetilfurfuralas (HMF).
Nors šių junginių kiekiai dažnai neviršija leistinų ribų, jų kaupimasis laikui bėgant gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Tyrėjai rekomenduoja augalinius gėrimus laikyti šaldytuve, o ne kambario temperatūroje, kad sumažėtų kenksmingų junginių susidarymas.
Tvarumo aspektai
Dauguma augalinio pieno Lietuvoje yra importuojama, todėl jų transportavimas žymiai prisideda prie CO₂ emisijų didinimo. Nors augaliniai gėrimai dažnai reklamuojami kaip tvaresnė alternatyva, jų gamybos ir logistikos grandinės kelia klausimų dėl tikrojo poveikio aplinkai. Pavyzdžiui, migdolų pieno gamyba reikalauja didžiulių vandens išteklių, o ryžių pienas pasižymi didelėmis metano emisijomis.
Be to, vietinių pieno ūkių produkcija gali būti efektyvesnė energijos ir aplinkos apsaugos požiūriu. Naujausios technologijos, tokios kaip biometano jėgainės, leidžia perdirbti gyvulinės kilmės atliekas į biodujas, veikiančias žiedinės ekonomikos principu. Tokiu būdu mažinamos CO₂ emisijos, o procesai tampa draugiškesni aplinkai.
Plačiau apie tyrimą skaitykite čia: Nuoroda.
