Diskusijos apie narvuose laikomų vištų kiaušinius dažnai sukelia daug emocijų ir yra apipintos įvairiais mitais. Visuomenėje sklando daugybė klaidingų įsitikinimų, kurie gali klaidinti vartotojus ir formuoti jų nuomonę remiantis ne faktais, o prielaidomis. Šiame straipsnyje aptarsime 10 didžiausių mitų apie narvuose laikomų vištų kiaušinius ir pateiksime faktus, kurie padės geriau suprasti šią temą.
Mitas Nr. 1: „Narvuose laikomos vištos yra žiauriai kankinamos.“
Faktas: Nuo 2012 m. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, galioja griežtos paukščių gerovės direktyvos, kurios reglamentuoja vištų laikymo sąlygas narvuose. Šie modernizuoti narveliai suteikia vištoms daugiau erdvės, užtikrina tinkamą apšvietimą ir papildomus priedus, tokius kaip nagų kapstyklės ir smėlio dėžutės, siekiant gerinti vištų gyvenimo kokybę.
Mitas Nr. 2: „Valgant narvuose laikomų vištų kiaušinius, yra didesnė tikimybė užsikrėsti ligomis.“
Faktas: Tyrimai rodo, kad mikrobiologinė ir grybelių tarša dažniau pasitaiko laisvai laikomų vištų kiaušiniuose. Be to, KTU biomedicinos mokslų daktaras Romas Gružauskas pabrėžia, kad laisvai laikomų vištų kiaušiniuose dažniau aptinkama Salmonella ir Campylobacter spp. bakterijų. Taigi, narvuose laikomų vištų kiaušiniai nėra pavojingesni sveikatai.
Mitas Nr. 3: „Laisvai laikomų vištų kiaušinių maistinė vertė yra didesnė.“
Faktas: Kiaušinių maistinė vertė labiau priklauso nuo vištų mitybos, o ne nuo jų laikymo būdo. Tyrimai, atlikti Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitete, parodė, kad vištų pašaro sudėtis turi didžiausią įtaką kiaušinių sudėčiai ir kokybei, nesvarbu, ar vištos laikomos narvuose, ar laisvai.
Mitas Nr. 4: „Narvuose laikomos vištos niekada nemato dienos šviesos.“
Faktas: ES teisės aktai reikalauja, kad narvuose laikomos vištos turėtų prieigą prie tinkamo apšvietimo. Dirbtinis apšvietimas naudojamas taip, kad būtų imituojamas natūralus paros ritmas, užtikrinant vištų gerovę.
Mitas Nr. 5: „Narvuose laikomų vištos dažniau serga.“
Faktas: Nors narvuose laikomų vištų judėjimas yra labiau apribotas, šis laikymo būdas leidžia geriau kontroliuoti jų aplinką, sumažinant kontaktą su išoriniais patogenais, parazitais ir kitomis sergančiomis vištomis. Tokiu būdu lengviau užtikrinamas atskirų paukščių stebėjimas ir veterinarinis gydymas.
Mitas Nr. 6: „Narvuose laikomų vištų kiaušiniai yra mažiau švieži ir skanūs.“
Faktas: Kiaušinių šviežumas priklauso nuo to, kaip greitai jie patenka į vartotojų rankas po surinkimo. Narvuose laikomų vištų kiaušiniai dažnai surenkami greičiau ir efektyviau, todėl gali būti šviežesni nei laisvai laikomų vištų kiaušiniai. Taip pat kiaušinių skonis labiau priklauso nuo vištų mitybos, šviežumo ir laikymo sąlygų po surinkimo, nei nuo jų laikymo būdo.
Mitas Nr. 7: „Narvuose laikomos vištos patiria didelį stresą.“
Faktas: Šiuolaikiniai narvai yra suprojektuoti taip, kad sumažintų vištų patiriamą stresą. Nors narvuose laikomos vištos turi mažiau laisvės, ES reguliavimai užtikrina, kad jų gyvenimo sąlygos būtų optimalios, o streso lygis – minimalus.
Palyginimui, laisvai laikomos vištos gali patirti didesnį stresą dėl natūralios jų socialinės hierarchijos ypač didesnėse grupėse. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą, kai hierarchija yra iš naujo nustatoma, vištos patiria stresą dėl konkurencijos ir agresijos, bandydamos išsikovoti ar išlaikyti savo poziciją. Agresija tarp vištų gali peraugti į rimtesnius konfliktus, kurie neratai baigiasi užkapojimu, sužeidimais ar net mirtimi.
Mitas Nr. 8: „Narvuose laikomų vištų kiaušiniuose yra daugiau antibiotikų ir kitų cheminių medžiagų.“
Faktas: Antibiotikų naudojimas vištų auginime yra griežtai reglamentuojamas tiek narvuose, tiek laisvai laikomoms vištoms. Kiaušiniai, kuriuose yra antibiotikų likučių, negali būti parduodami vartotojams. Todėl nėra skirtumo tarp narvuose ir laisvai laikomų vištų kiaušinių saugumo šiuo atžvilgiu.
Mitas Nr. 9: „Narvuose laikomų vištų kiaušinių auginimas yra mažiau tvarus“
Faktas: Narvuose laikomų vištų auginimas yra efektyvesnis išteklių naudojimas, nes reikalauja mažiau žemės, energijos, vandens ir pašarų, todėl toks augimo būdas turi mažesnį poveikį aplinkai.
Mitas Nr. 10: „Paukštynuose narvuose laikomos vištos visą gyvenimą priverstos kentėti nuo parazitų, neturėdamos galimybių jų atsikratyti.“
Faktas: Ant laisvai laikomų vištų dažniau aptinkami išoriniai parazitai: erkės, blusos ar utelės. Kaip ir ligų atveju, tai susiję su gyvenamos aplinkos kontrole - narvuose parazitus lengviau sunaikinti, bei taikyti prevencines priemones. Narvai yra reguliariai valomi, o išmatos pašalinamos dažniau, vandens ir pašaro sistemos yra labiau apsaugotos nuo užteršimo, todėl sumažėja parazitų plitimo rizika.
Pasigilinus darosi aišku, kad narvuose laikomų vištų kiaušinius gaubia daugybė mitų, kurie dažnai neatitinka realybės.
Nors laisvai laikomos vištos turi daugiau galimybių išreikšti natūralų elgesį, jos susiduria su didesniais iššūkiais dėl sveikatos, parazitų, mitybos, mikrobiologinės bei grybelių taršos rizikos. Be to, toks laikymo būdas reikalauja didesnių resursų, gali turėti didesnį poveikį aplinkai ir, be abejo, lemia didesnes išlaidas vartotojui.
Gyvūnų gerovė, vartotojų sauga ir aplinkos tvarumas yra svarbūs aspektai, kai kalbama apie kiaušinių auginimo būdus.
Siekiant subalansuoti tiek gyvūnų gerovės, tiek vartotojų poreikius svarbu remtis moksliniais faktais ir objektyviais duomenimis. Tik tokiu būdu užtikrinsime sąžiningą informacinę aplinką, kurioje vartotojai nebus klaidinami, o ūkininkai galės atsakyti į visuomenės lūkesčius dėl tvaresnių ir etiškesnių maisto auginimo metodų.
