DĖL DANIJOS FOLKETINGO INICIATYVOS „ŽALIOSIOS KORTELĖS“ – EUROPOS SĄJUNGOS VEIKSMŲ PLANO AUGALINĖS KILMĖS MAISTUI
Mes, asociacija „Laisvė rinktis“, skatinant Lietuvos visuomenę ir politikus priimti naudingiausius žmonėms ir Lietuvos valstybei sprendimus dėl aplinkosaugos ir mitybos remiantis mokslu ir racionaliais argumentais, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetą dėl Danijos Folketingo inicijuotos „Žaliosios kortelės“, kuria siūloma kreiptis į Europos Komisiją su prašymu inicijuoti veiksmų planą augalinės kilmės maistui, kurio tikslas – skatinti Europos Sąjungos maisto sistemos transformaciją, didinant maisto saugumą, strateginę autonomiją ir konkurencingumą.
Pirmiausia prašome atkreipti dėmesį jog 2025 m. rugsėjo 11-12 d. Bilunde (Danijos Karalystė) vykusiame tarpparlamentiniame susitikime, kuriame parlamentai, Europos Komisijos atstovai, mokslininkai ir maisto inovacijų ekspertai aptarė augalinės produkcijos plėtros svarbą ES maisto sistemos atsparumui, tačiau nebuvo išsakyta ir/arba neįtraukta į sprendimą sveikatos specialistų pozicija.
Vidutinio sudėjimo žmogus, remiantis Pasaulio sveikatos orgnizacijos (PSO) rekomendacijomis, kasdien turi gauti bent 90-100 g kokybiškų baltymų. T.y. nuo 0,6 g iki 2 g vienam svorio kilogramui, priklausomai nuo žmogaus amžiaus, fizinio aktyvumo ir bendros sveikatos būklės.
Tiek PSO, tiek Amerikos širdies asociacija jau ne vienerius metus skatina vadinamąją Viduržemio jūros dietą. Tai reiškia, ½ mūsų mitybos turi sudaryti daržovės ir vaisiai, ¼ - kokybiški baltymai - mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, kartkartėmis ankštiniai produktai, tačiau jie nėra lengvai virškinami didelei daliai populiacijos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir ¼ mitybos turi būti kokybiški angliavandeniai.
Pateiksime pavyzdį. Tam, kad gauti 28 g baltymų reikia suvalgyti 133 g vištos krūtinėlės (140 kcal), liesos kiaulienos (145 kcal), jautienos nugarinės (165 kcal) arba 459 g (!) žaliųjų žirnelių (365 kcal), baltųjų pupelių 133 g (430 kcal), lazdyno riešutų 188 g (1120 kcal). Tai – kelias į perteklinį angliavandenių suvartojimą ir kartu į viršsvorį ir net nutukimą.
Maža to, augaliniame maiste nėra didžiosios dalies amino rūgščių, lengvai pasisavinamų B grupės vitaminų, mineralų ir kitų esminių gerai sveikatai elementų, tokių kaip karnitinas, karnisinas ir koenzimas Q10.
Pastaraisiais metais visiškai reabilituoti kiaušiniai, mėsa, riebūs pieno produktai dėl neva sąsajų su aukštu cholesteroliu ir širdies ir kraujagyslių ligomis, sugriauti mitai, kuriuo ilgus metus vadovavosi Europos Komisija (Eat Lancet ataskaita), jog raudona mėsa sukelia žarnyno vėžį, o mėsos valgymas gali sukelti diabetą.
Mes suprantame, kad vegetarų ir veganų organizacijos yra suinteresuotos mitybos perorientavimu į augalinės dietos pusę, ir deja savo poziciją sustiprina galingomis viešųjų ryšių kampanijomis, todėl, pavyzdžiui, Jungtinėje karalystėje pradėta iniciatyva „Valgyk subalansuotai“, kaip atsvara spaudimui „Valgyk augalinį maistą“. Būtent subalansuota, o ne augalinė mityba turi būti šalies sveikatos, žemės ūkio ir misto pramonės prioritetas.
Todėl remiantis aukščiau išdėstytu prašome LR Seimo kaimo reikalų komitetą nepritarti visai „Žaliosios kortelės“ iniciatyvai, tačiau siūlyti pokyčius, kurie apimtų:
- Žemės ūkio produkcijos orientavimą prie realių sveikos mitybos poreikių, o ne prie veganiškų organizacijų ideologijos ir didelį pelną nešančių augalinių mėsos pakaitalų gamintojų;
- Plėtoti ankštinius augalus tiek, kiek jų poreikis apskaičiuotas remiantis nauda dirvožemio kokybei ir mitybos bei pašarų gamybos paklausai;
- Nenuvertinti gyvulininkystės naudos dirvožemio ekosistemoms ir kartu nepervertinti jos įtakos klimato kaitai. Europos šalys drastiškai mažina galvijų bandas, tačiau tokių sprendimų poveikis niekaip negali kompensuoti, pavyzdžiui, situacijos Indijoje, kur valkatauja bent keli milijonai vyresnio amžiaus karvių, nebeduodančių pieno, tačiau jos nėra suvartojamos maistui dėl etinių priežasčių.
Esame žemės ūkio šalis, kuri gali aprūpinti ne tik Lietuvos vidaus rinką kokybišku maistu – nuo maistingos, skaidulomis praturtintos duonos, netoliese užaugintos kokybiškos mėsos iki šviežių ar sveikatai itin palankių raugintų daržovių, o vertinant populiarėjantį aktyvų gyvenimo būdą ir švarią aplinką turime potencialo tapti viena iš sveikiausių populiacijų Europoje ir pasaulyje, tad kodėl atimti iš savo šalies šią galimybę dėl noro aklai pritarti visoms europinėms iniciatyvoms?
Pagarbiai
Pirmininkė Austė Korbutė
