Lina Bieliauskaitė, straipsnis, paskelbtas 2025 m. pavasarį žurnale „Sveikata“
„Niekas nemanė, kad rūkyti bus uždrausta restoranuose, lėktuvuose ir biuruose. Taip pat
niekas nemano, kad mėsa kada nors bus uždrausta. Tačiau tai tik laiko klausimas.“ Prieš
klimato kaitą kovojančios aktyvistų grupės manifestacija skamba absurdiškai? Kelia
šypseną? Anaiptol – sako pirmuosius žingsnius Lietuvoje žengiančios asociacijos „Laisvė
rinktis“ steigėjai.
Nesijausti pranašesniems
„Visų pirma norime sukurti informacinę pusiausvyrą, kurios šiandien labai stinga“, – apie
poreikį steigti tokią asociaciją kalba jos vadovė Austė Korbutė. – Mūsų vizija – kad bet
kokios gyvensenos žmonės galėtų sėdėti prie vieno stalo, nekaltinti vieni kitų ir nesijausti
vieni už kitus morališkai pranašesni. Mes galime propaguoti savo gyvenimo būdą, bet
negalime jo primesti kitiems.“
Maistas – ne vien įvairius receptorius džiuginantis malonumas, neatsiejama šalies
identiteto, galiausiai – bendravimo dalis. Visų pirma tai gyvybiškai svarbus energijos
šaltinis ir žmogaus sveikatą užtikrinantis elementas.
Ko ir kiek dėtis į savo lėkštę, šiandien atrodo tarsi savaime suprantama pasirinkimo teisė.
Ar bent jau teisė įsiklausyti į tai, ką pataria medicinos specialistai. Tačiau klimato kaitos
fone, regis, vis užtikrinčiau įsitvirtina žaliosios mitybos naratyvas, prie kurio glaudžiai
šliejasi ir aktyvūs gyvūnų gerovės gynėjai.
Pasak A. Korbutės, būtent pastaraisiais metais viešojoje erdvėje vis intensyviau plintanti
informacija paskatino įdėmiau ir kritiškiau pažvelgti į iš pirmo žvilgsnio geradaryste grįstą
jos turinį.
Įtaigus turinys jaudina
„Viskas prasidėjo dar prieš kelerius metus idėjų lygmeniu, kai su kolegomis stebėjome
gyvūnų gynėjų aktyvistų veiklą ir žavėjomės jų komunikaciniu profesionalumu, –
asociacijos įkūrimo priešistorę prisimena pašnekovė. – Viskas strategiškai suplanuota ir
kokybiškai atlikta: aukštos grafinės kokybės įtaigios nuotraukos, vaizdo siužetai ir, žinoma,
su jais susiję tekstai apie tai, kad gyvūnai, ypač auginami fermose, patiria nuolatines
kančias. Tipiški pavyzdžiai – parodomas vienas gyvūnas ir sakoma, kad taip atrodo visas
sektorius.“
Dar daugiau – skirtingų šalių aktyvistai naudojasi bendrais nuotraukų ir vaizdo bankais,
dažnai nenurodant, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kurioje šalyje medžiaga buvo
užfiksuota. A. Korbutės žodžiais, taip sudaromas įspūdis, kad gyvulininkystė globaliąja
prasme yra didelė kankinimų mašina, o ne žemės ūkio šaka, kuri siekia žmones aprūpinti
maistu ir gauti už tai pajamų.
„Kai žaidžiama emocijomis, o ne remiamasi faktais, ar čia nėra manipuliacijos elementų?
Net kai informacija prasilenkia su logika, žmones ji jaudina, nes jie geri ir jautrūs. Kas dar
vyksta paviešinus šokiruojantį siužetą? Renkamos lėšos. Žvelgiant į vienos Lietuvoje
populiarios gyvūnų gynėjų organizacijos finansines ataskaitas matyti, kad labai didelė dalis
tokių lėšų keliauja reklamos kampanijoms ir pačių aktyvistų darbo užmokesčiams.
Vaidinasi, jie iš to profesionaliai pragyvena“, – pastebėjimais dalijasi A. Korbutė.
Mirksi raudona lemputė
Pasak pašnekovės, bet kokių gyvūnų gerovė – nekvestionuojamas klausimas. Tačiau
įžvelgiama, kad tauri misija įgauna radikalų pagreitį.
Štai vienos veganiškos organizacijos Lietuvoje atstovai jau žengia į politikų kabinetus
siekdami, kad veganiška, augalinė mityba taptų prioritetinė, o šalyje ne tik būtų
pabranginta mėsa, bet jos neliktų ir viešuosiuose pirkimuose.
„Jei esi visavalgis ir vartoji mėsą, gyvulinės kilmės produktus, tarsi turi jaustis mažiau
morališkai teisingas. Jei valgysi veganiškai, neva išgelbėsi planetą, sveikatą ir, be abejo,
gyvūnus. Tačiau čia ir užsidega raudona lemputė: tikrinkime faktus“, – sako asociacijos
„Laisvė rinktis“ vadovė.
A. Korbutės teigimu, dar 2017-ųjų pabaigoje JAV Žemės ūkio departamentas atliko didžiulį
mokslinį tyrimą, kas atsitiktų su aplinkosauga, jei visi žmonės taptų veganais: „Paaiškėjo,
kad būtų sutaupyta 2,6 proc. bendro išmetamo CO2 kiekio. Žemės ūkiui tektų naudoti
daugiau mineralinių trąšų, kurios gaunamos iš iškastinių resursų, jų transportavimas
generuotų daugiau taršos, o žmonėms savo ruožtu reikėtų papildomai gauti geležies,
kalcio, vitaminų A, B12 (pastarojo nėra augaliniame maiste) ir omega-3 riebalų rūgščių –
visa tai vėlgi reikia gaminti, pakuoti ir parduoti.“
Absoliutaus gėrio nėra
Dar vienas iškalbingas faktas – per metus ES išmetama per 80 mln. t maisto, t. y. apie
trečdalis jo iššvaistoma. „O mes kalbame, kad planetą išgelbėsime nevalgydami mėsos?“
– retoriškai klausia pašnekovė.
A. Korbutės pastebėjimu, augalinė mityba neretai mitologizuojama kaip galinti išgelbėti
žmoniją nuo širdies ir kraujagyslių, vėžio ar kitų ligų, todėl ji ragina įsiklausyti į dietologų ir
dietistų bendruomenę, teigiančią, kad toks pasirinkimas – veikiau kelias į mitybos
nepakankamumą negu į didelę sveikatą.
„Specialistai sako, kad jei augaliniai baltymai sudaro 30 proc. visų suvartojamų baltymų –
puiku, žmogus gauna įvairovę, ankštinius derindamas su mėsa. Tačiau augaliniai baltymai
neturi visaverčių amino rūgščių, tad reikia pasistengti, kad susidarytų visas baltymų
spektras, būtinas mūsų raumenų sintezei“, – aiškina asociacijos „Laisvė rinktis“ vadovė.
Ji dalijasi ir asmenine patirtimi – moteriai diagnozavus lėtinę autoimuninę skydliaukės ligą,
iš raciono teko išbraukti nemažai būtent augalinės kilmės produktų.
„Gydytoja endokrinologė pasiūlė apriboti kai kurių kryžmažiedžių augalų vartojimą,
atsisakyti gliuteno, cukraus, sojų, kurios yra bene pagrindinis veganiškos mitybos
elementas, tačiau ir labai stipriai uždegimą skatinantis produktas. Pakeitus mitybą,
nepaprastai pagerėjo savijauta, vėliau kraujo tyrimai parodė, kad uždegimo rodikliai
smarkiai sumažėjo, o hormonų pusiausvyra pasiekė normalų lygį be jokių vaistų“, –
pasakoja pašnekovė.
Vietoj džiaugsmo – sutrikimas
Be to, A. Korbutė primena – daugelis tyrimų patvirtina, kad mūsų sveikatai palankiausia
Viduržemio jūros dieta.
„Vadinasi, daug šviežių vaisių ir daržovių, taip pat vertingi baltymai, kurių daugumą
gauname būtent iš gyvūninės kilmės produktų“, – vardija pašnekovė.
Dabar vis garsiau kalbama ir apie mitybos kraštutinumus, darančius žalą tiek fizinei, tiek
psichikos sveikatai.
„Vienas tokių valgymo sutrikimų, kuris nurodomas ir veganų forumuose, vadinamas
ortoreksija. Kad ir ką valgytum, maistas turi būti skanus ir teikti džiaugsmą. Otoreksijos
kamuojamas žmogus įklimpsta į maisto ribojimo liūną ir praranda jo dovanojamą
džiaugsmą. Gyvenimas nuolat save kontroliuojant ir ribojant labai kenkia psichologinei
sveikatai. Kitas etapas po ortoreksijos gali būti depresija, taip pat anoreksija, kuri kartais
baigiasi net mirtimi“, – sako A. Korbutė.
Tad pašnekovė neabejoja, kad siekti informacinės pusiausvyros šiandien kaip niekad
svarbu, kad visų pirma žmonės galėtų patys pasirinkti, kas naudinga jų sveikatai, ir kartu
išmoktų atskirti, kokie mūsų pasirinkimai lemia realų tvarumą.
Kai mažiau yra daugiau
Užuot demonizavus gyvulininkystės ūkį, asociacija „Laisvė rinktis“ šiandien ragina
susitelkti į globalaus masto aplinkosaugos problemas.
„Ar susimąstome, kokiu tempu auga greitoji mada – per metus išmetama apie 35 mlrd. t
tekstilės atliekų. Gal bent iš dalies stabdykime tokią beprotišką gamybą? Pagalvokime, ar
mums tikrai būtina tiek pakuočių, kurias vėliau reikia gabenti perdirbti, eikvoti energiją, o
paskui dar lieka gamybos atliekų. Gal apskritai naudokime mažiau, bet kokybiškus
produktus, tarp jų – ir maisto. Toks sąmoningumas nuo vartotojo lygio, tikiu, gali pereiti ir į
viskas kitas gyvenimo sritis“, – sako A. Korbutė.
Aktyvūs asociacijos nariai ne tik buria bendruomenę ir aktyvūs socialinėje medijoje –
dalijasi aktualiu, patikimais faktais pagrįstu turiniu, bendradarbiauja su įvairių sričių
specialistais, kuria vaizdo siužetus, tinklalaides, bet ir bendrauja su politikais, ragindami
kritiškiau vertinti jiems daromą informacinį ir psichologinį spaudimą.
Nepaisant pastarojo meto tendencijų, A. Korbutė prisipažįsta, kad šiandien dar džiaugiasi
galėdama sutikti nemažai žmonių, kuriems maistas yra tiesiog džiaugsmas, kultūros ir
bendravimo dalis.
„Kartais turime pasakyti, kad maistas yra tiesiog maistas. Mėgaukimės juo, o ne ribokime ir
graužkime vienas kitą, kad štai suvalgei kepsnį, dėl to gyvybę prarado nekaltas veršiukas.
Arba – šaukštą medaus, dėl kurio buvo išnaudojamos bitės“, – šypteli pašnekovė.